Atsiliepimai
"Psichoterapija - tai galimybė pažvelgti į save ir džiaugtis tuo, ką pamatei"

(iš www.pincetas.lt )



Atsisiųsk autogeninę treniruotę nemokamai
 

Pasitikėjimas savimi - jūsų sėkmė

Apie pasitikėjimą savimi verta kalbėti todėl, kad jis yra lyg bendras vardiklis, apjungiantis visus ateinančius konsultuotis klientus, ir apskritai visus, kurie jaučiasi turintys psichologinių problemų. Kokie bebūtų psichologiniai sunkumai, visuose juose slypi viena - savigarbos trūkumas. Stebint ir analizuojant žmonių gyvenimus, tampa akivaizdu, kad sėkmė ir pilnatvė priklauso nuo savo vertės pajutimo.

Taigi, kas tai yra pasitikėjimas savimi?

Kaip rašo žinynai, savęs vertinimas - tai savo identiteto suvokimas, nepriklausantis nuo besikeičiančios aplinkos poveikio, tai žmogaus individualumo dalis, nulemianti jo gyvenimą. Savigarba auga vidinio aiškaus savęs suvokimo ir pripažinimo dėka. Ji palaiko AŠ stabilumą, nes, „koreguodama“ signalus iš išorės, atstato pusiausvyrą tarp asmenybės ir aplinkos. Jei žmogus nepasitiki savimi, reiškia, jis nesugeba atsispirti aplinkos „spaudimui“, jos reikalavimams ir iššūkiams.

Su savęs vertinimu susiję yra tai, kaip priimame pasaulį: jis mums gali atrodyti patrauklus, priimantis, geranoriškas, arba atvirkščiai - priešiškas, agresyvus, puolantis, reikalaujantis. Pozityviai nusiteikęs, savimi pasitikintis žmogus lengviau įveikia sunkumus arba jų net nepastebi. Pažemintas savęs vertinimas nuspalvina situaciją tamsiomis spalvomis - padidina problemas, verčia jaustis pernelyg atsakingu ir kartu bejėgiu.

Pasitikėjimas savimi formuojasi vaikystėje, girdint ir jaučiant kitų žmonių vertinimus. Išsamiau apie tai kitą kartą.

Jei manote, kad jūsų savęs vertinimas nepakankamas, galite pasirūpinti jo augimu. Todėl siūlau atkreipti dėmesį į keletą žemiau išvardintų krypčių.

 

1.Ribos

Mokykitės skirti ribas tarp savęs ir kitų, primenant sau, kad vertinimai ir kritika yra kitų nuomonė, ir ji gali skirtis nuo jūsiškės.

Mes dažnai abejojame, ar pavyks pasielgti, kažką padaryti taip, kad kitiems patiktų. Mes priklausome nuo kitų nuomonės, tai yra, nuo kitų įvertinimo. Save ir savo rezultatus vertiname ne savo požiūriu, o tikrinamės, kaip tai atrodo kitiems. Ne vienas mano klientas yra sakęs: „matau save kitų akimis“. Tokioje priklausomybėje išgyventi labai sunku, nes „kitų akių“ labai daug ir jos vis keičiasi. „Labai pavargsti lankstytis ir negali nuspėti, kas ir ko norėtų. O blogiausia yra tai, kad daugumai yra visai nesvarbu, koks tu esi, tad lankstaisi savo vaiduokliams“,- tai vieno jaunuolio mintys.

Baimė, kad užmiršiu pranešimo tekstą, kad parausiu ar „susimausiu“, didėja ir užvaldo tada, kai savo dėmesį sutelkiame į kitus, pavyzdžiui, į auditoriją. Nesąmoningai suteikiame kitam griežto vertintojo statusą. Nevalingai svarbiau tampa tai, kaip būsime įvertinti, o ne tai, ką iš esmės norime pasakyti ar padaryti.

Patys atsakome už tai, kaip susidėliojame prioritetus.

2.Atleidimas sau.

Leiskite sau klysti, būti nežinančiu, pasimetusiu.

Jei išdrįsite prisipažinti sau savo klaidas, atsiras galimybė keistis ir augti. Klaidas galima taisyti, o kaltes išpirkti. Svarbiausia - tiesiai ir atvirai prie jų priartėti. Felix culpa - palaiminta kaltė. Ši plačiai žinoma frazė primena apie galimybę būti išganytu, įsisąmoninus kaltę, ją priėmus ir išpirkus.

Pasitikėjimą savimi stiprina nuolatinis darbas su savo klaidomis ir trūkumais, o ne nuolatinis priekaištavimas sau, kad esi kaltas.

3.Savęs palaikymas.

Nesikuklinkite ir dažniau sau priminkite savo nuopelnus.

Jie gali būti dideli arba visai maži, reikšmingi, bet ir visai nepastebimi, žinomi tik jums pačiam. (Galima naudoti dienoraštį, rašant jame visas dienos pergales ir periodiškai paskaitant).

Verta dažniau apgalvoti savo tikslus, juos detalizuoti ir po truputį jų siekti, neužmirštant pasidžiaugti pergale, papasakojant apie ją artimam žmogui ir užsirašant į dienoraštį.

Kuo dažniau raskite pretekstą sau viduje pasakyti: “Aš šaunuolis“.

4.Teigiama patirtis.

Skirkite daugiau dėmesio teikiančiai pasitenkinimą veiklai, ieškokite galimybių patirti daugiau teigiamų emocijų.

Noriu priminti, kad tam užtenka paprastų dalykų: judėjimo, buvimo gamtoje, mielo artimo žmogus, knygos, muzikos...

5. Sumažinkite savo reikšmingumą.

Sumažinkite savo reikšmingumą.

Skamba paradoksaliai, bet tai tiesa. Nepasitikėjimo savimi gelmėje visada glūdi noras būti ypatingesniu už kitus. Sąžiningai sau tai prisipažinkite ir apgalvokite, ar galite susitaikyti su tuo, kad esate „kaip visi...arba kaip dauguma...“

P.S.Ar neužmiršote pažiūrėti į save su humoru? Kaip ten bebūtų, visos mūsų pretenzijos ir ambicijos vaikiškai juokingos...

6.Prioritetų aiškumas.

Siekite susivokti, kas esamoje situacijoje jums svarbiausia.

Kiekviena veikla reikalauja tam tikro mūsų vaidmens . Pavyzdžiui, aš dabar rašau kaip „psichologė“. Namuose kažką darysiu kaip „šeimininkė“, auditorijoje - kaip „dėstytoja“ ir t.t. Menkas savęs vertinimas yra apibendrinta savijauta, tai yra, įsivaizduojama arba patirta nesėkmė suabsoliutinama, sureikšminama. Pavyzdžiui, jaučiatės nevykėliu, nors jums nepasisekė išspręsti tik šio uždavinio. Pakelkite galvą aukščiau ir apžvelkite plačiau. Gal jūs šiai užduočiai dar nepakankamai pasiruošėte, gal dar nemokate elgtis šitoje situacijoje, bet kitur Jums puikiai sekasi! Galite tuoj pat susirašyti sąrašą dalykų, kur puikiai susitvarkote ir galite savimi pasidžiaugti.

7.Grįžimas į esamą momentą.

„Kas vyksta dabar manyje?" Šį klausimą verta savyje kartoti kuo dažniau ir to nebus per daug. Klausimas padeda susiorientuoti savo jausmuose, pojūčiuose esamu momentu, didina sąmoningumą, budrumą ir atsakingumo jausmą.

Mūsų savijautą tik dalinai nulemia tai, ką patiriame santykyje su aplinka. Didžiausią įtaką savijautai ir savęs vertinimui turi mūsų įsivaizdavimai, fantazijos, atplaukiančios iš praeities. Šie vaizdiniai menkai įsisąmoninami, ir jų reikšmė nepastebima ir nekontroliuojama. Tuo tarpu jie nulemia mūsų reakciją į aplinką.

Taigi, jei gresia pavojus vėl nusivilti savimi, grįžkite į „čia ir dabar“. Paklauskite savęs: „Kas vyksta dabar manyje? “Susivokite, ko šiuo momentu norite, ko bijote, ko laukiate iš kito. Atsijokite praeities prisiminimus ir įsivaizdavimus, nes galbūt tik per jų prizmę matote dabartinius santykius ir įvykius.

8.Pasinaudokite savo kūnu.

Tai, kuo labiausiai galite pasitikėti, yra jumyse pačiame. Tai - jūsų patirtis, įgūdžiai, išmintis ir kūnas. Ypač tvirtas ir aiškus galios šaltinis yra jūsų kūnas.

 

Visi psichiniai procesai prasideda kūne. Kūnas kiekvieną gyvenimo akimirką tarnauja jūsų interesams. Jo pojūčiuose atsispindi visa, kas jums naudinga arba kenksminga. Išgirdę kūno kalbą, lengvai pasirinksite prioritetus. Nebe reikalo žinomos frazės: „iš baimės akyse temsta“, „plaukai piestu stojasi“, „žemė iš po kojų slysta“ ir pan. Stresinėje situacijoje jaudulys yra visa apimantis. Jis sklinda emocijose, mintyse, elgesyje, kūne. Norintys nusiraminti žmonės dažniausiai mėgina keisti savo mintis. Tačiau paprasčiau pasinaudoti kūno resursais.

Neužmirškite kvėpuoti. Jaudindamiesi kvėpuojame negiliai arba net sustojame kvėpavę (sakoma: „net žadą atėmė“). Taip vyksta slopinimas - slopinamas kvėpavimas ir emocijos. Energija naudojama slopinimui, todėl mažėja dėmesio koncentracija, didėja pasimetimo jausmas. Atkreipkite dėmesį į tokią savo būseną ir:

  • keletą kartų giliai įkvėpkite ir ryškiai iškvėpkite, sąmoningai tai pajausdami;
  • prisiminkite savo kojas, kurios laiko jus ir remiasi į žemę; pajuskite pėdų kontaktą su žeme; pajudinkite pėdas, kad geriau pajustumėte stiprų pagrindą po kojomis;
  • jei sėdite - patogiai atsiremkite į krėslą, pajusdami nugaros ir sėdmenų kontaktą su krėslu, pajudėkite, kad pajustumėte krėslo tvirtumą ir jo kontaktą su grindimis.

Kūnas geriau įsitvirtina ir kūno pojūčiai stabilizuoja jausmus. Atsigausite, nes pajusite, kad nepasimetėte, kad „kūnas su jumis“, kad juo galima pasikliauti, kad po jumis tvirtas pagrindas, kad vis tebekvėpuojate, kad tai, kas svarbiausia, tebėra su jumis, o situacija, kurioje esate, mažiau reikšminga.



Apibendrindama noriu paraginti: išdrįskite teigti save, pasinaudokite prigimtine teise „kvėpuoti“; tai reiškia kažką iš aplinkos priimti, kažką atmesti, turėti savo nuomonę, ją gerbti. Džiaukitės savo unikalumu, priimkite tiesą, kad viskas, kas sklinda iš jūsų, yra tikra ir vertinga. Nebijokite, kad gerbdami ir mylėdami save, tapsite arogantiškais išpuikėliais, nes tai visai nesusiję dalykai ir apie tai pakalbėsime kitą kartą.

 

Pasitikėkite savimi ir jus lydės sėkmė!


 
Kai kurios teisės saugomos © Danguolė Iškauskienė 2009