Ekonominė krizė ir nerimas
Padaugėjo nerimaujančių klientų. “Kaip išgyvensim?“. “Ar nebankrutuos bankas ar firma?“. “Kas bus po metų?“. Daug kas kelia sau tokius ir panašius klausimus. Klausimai retoriniai. Į juos atsakys laikas. O nerimaujame dabar, nors būtent dabar , nieko, susijusio su atsakymais į šiuos klausimus, padaryti negalime.
Ar tai reiškia, kad esame bejėgiai ir išvis nieko negalime keisti?
Netiesa! Galime keisti savo emocines reakcijas. Galime mažinti savo nerimą ir pasieksime didelių rezultatų - pradėsime geriau jaustis, o ramesni kūrybingiau spręsime realius uždavinius.
Nerimas kenksmingas tuo, kad tampa „širma“, už kurios nesimato kitų jausmų. Nerimas paslepia naudingus vidinius resursus, galinčius padėti ieškoti išeities. Krizę lengviau išgyvens tie, kurie ne pasiners į aukos būseną, o ieškos išeities savyje.
Pirmas žingsnis šiame kelyje - palikti kaltinimus, panikavimą ir klausti save: „Kokia mano (mūsų) reali padėtis?“. Vienas arba visa šeima (nereikėtų įvelti vaikų) apsvarstykite esamą padėtį, kurią jau sukėlė krizė.
Antras žingsnis - įvertinkite tas pasekmes, kurias jau patiriate ir suplanuokite, kaip galite sumažinti jų poveikį. Remdamasi mano klientų patirtimi, spėju, kad realių didelių bėdų daugumai jūsų krizė dar nesukėlė. Jei atradote tai - sveikinu. Jei rūpesčiai rimti, palyginkite juos su dar didesniais galimais - mirtis, liga, namų netekimas ir panašiai.
Trečias žingsnis - atskirkite realius faktus nuo to, ko bijote ateityje. Susirašykite visus “kas bus, jei...“
Išanalizuokite visus baiminančius galimus įvykius. Kas atsitiks, jei taip įvyks? Kaip galėsite tada sau padėti? Pasistenkite būti tikslūs ir objektyvūs. Neužmirškite skirti ribą tarp baimių ir faktų.
Nerimas slegia tol, kol nėra įvardinti konkretūs pavojai. Pastarųjų mes bijome, bet baimė mažiau vargina, nei nerimas. Bijodami mes žinome priežastį ir lengviau (konstruktyviau) ieškome kelių jai pašalinti.
Ketvirtas žingsnis - pasirūpinkite poilsiu ir malonumais. Gal būt tai skamba paradoksaliai („krizė, o ne džiaugsmas galvoje“), bet būtent nerimas trukdo atsipalaiduoti ir kuo jo daugiau, tuo svarbiau derinti įtampos ir poilsio pusiausvyrą. Krizės padariniai ne padidės, o tik palengvės, jei daugiau leisite sau mažų malonumų, kurie kainuoja nedaug.
Penktas žingsnis - padėkite savo šeimos nariams ir artimiesiems. Ne visi vienodai nerimaujame. Jei šalia Jūsų yra žmogus, kuris panikuoja daugiau, nei Jūs, raminkite jį. Jums pavyks, jei įsivaizduosite jį kaip mažą vaiką, kuris bijo tamsos ar svetimų žmonių. Rodykite jam daugiau dėmesio, kalbinkite, išklausykite, bet nekritikuokite, nesijuokite iš jo jausmų. Visada suraskite frazių, suteikiančių viltį, kad viskas bus gerai. Jei pats panikuojate, įsivaizduokite, kad viena Jūsų asmenybės dalis yra mažas vaikas, kuris nerimauja, o kita - tai Jūs jau suaugęs. Vaizduotėje suaugusioji Jūsų dalis gali raminti ir drąsinti vidinį vaiką.
Šeštas žingsnis - jei minėtos priemonės negelbsti, o Jūs jaučiatės blogai, kreipkitės pagalbos į profesionalus. Primenu, kad ilgalaikė stresinė situacija gali sukelti nerimą, peraugantį į psichosomatines ir dvasines ligas, kurias gydyti tenka ilgai ir jos nedingsta, išnykus nerimo priežastims.